Imunitetas

Peršalimo ligos

Dažniausios kvėpavimo organų infekcijos yra užkrečiamos, susergama peršalimo ligomis - sloga, veido daubų,  gerklės, ausų, uždegimu, laringitu, bronchitu, pūlinga angina  ar plaučių uždegimu. Kvėpavimo organų infekcijas dažniausiai sukelia virusai, vėliau prisidėjusi bakterijų infekcija sukelia komplikacijų, kurių gydymui tenka vartoti antibiotikus. Suaugusieji peršalimo ligomis serga du – tris kartus per metus, vaikams jų dažnis yra nuo keturių iki šešių kartų. Ar virusai, bakterijos sukels infekciją  priklauso nuo žmogaus atsparumo. Įrodyta, kad dažnai pasikartojančios peršalimo ligos yra dažniausias imuniteto nepakankamumo, kitaip tariant imunodeficito požymis. Sergantiems alergine sloga, astma, lėtiniu bronchitu kvėpavimo organų infekcija dažniau pasikartoja,  ilgiau užsitęsia, sukelia komplikacijų. Dėl to dažnai peršalimo ligomis sergantiems vaikams ir suaugusiems yra atliekami imunologiniai kraujo tyrimai, įvertinantys imuninės sistemos būklę, tiriama dėl alergijos.

Gripas

Gripas – tai virusinė infekcinė liga, kurią sukelia gripo virusas. A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad keičia antigenines ir biologines savybes, dėl to žmonės neturi imuninės sistemos apsaugos naujiems  virusų štamams.  Virusas plinta labai greitai  oro – lašeliniu būdu. Sergantysis virusą platina kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, dėl to epidemijos metu užsikrėsti gripu labai lengva.

Simptomai. Gripas prasideda ūmiai, dažnai pirmasis požymis yra drebulys arba lengvas karščiavimas. Kūno temperatūra ima kilti staiga ir jau pirmą parą karščiavimas pasiekia +38 - +40 °C. Būdingas galvos skausmas. Taip pat pasireiškia intoksikacijos požymiai: silpnumas, judesių sutrikimas, prakaitavimas, raumenų, nugaros ir galūnių skausmas, akių perštėjimas. Šalia visų nemalonių pojūčių dažnai pasireiškia kvėpavimo takų pažeidimai – sloga, sausas kosulys, gerklės perštėjimas. Ne tik gripas gali būti mirtinas, bet ir jo komplikacijos.  Dažniausia gripo komplikacija plaučių uždegimas, rečiau sinusitas, bronchitas, otitas.  Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos- miokarditas ir perikarditas dažniausiai pasireiškia pagyvenusiems asmenims, nervų sistemos pažeidimas (meningitas, encefalitas) dažnesnis mažiems vaikams. Po gripo paūmėja astma ir lėtinis bronchitas.
  Gripo profilaktika. Norint išvengti užsikrėtimo, gydytojai pataria vengti masinio susibūrimo vietų, rekomenduojama dėvėti veido kaukę.  Pats veiksmingiausias metodas užkirsti kelią ligai yra skiepai.  Virusas, kuris yra vakcinoje nesugeba sukelti ligos, tačiau stimuliuoja organizmo imuninę sistemą, po  2-4 savaičių susiformuoja antikūnai, kurie susijungia su gripo virusu.   Kiekvienais metais gaminama nauja vakcina, atsižvelgiant į laukiamą šiais metais viruso štamą. Planinė vakcinacija yra atliekama rudenį.  PSO rekomenduoja skiepyti padidintos rizikos asmenis:  
• Medicinos įstaigų darbuotojai, aptarnavimo sferos darbuotojai, karo tarnybos atstovai, moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai.
• Vyresni negu 65 metai,  ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikai nuo 3 iki 14 m.
• Sergantys lėtinėmis ligomis  (astma, lėtiniu bronchitu, diabetu, širdies nepakankamumu, onkologiniais susirgimais).
Nuo užsikrėtimo gripu gali apsaugoti dažnas rankų plovimas, organizmą stiprinančios priemonės (grūdinimasis, C vitaminas, cinkas, česnakas ir kt.). Priešvirusiniai vaistai yra skiriami gripo gydymui ir profilaktikai. Susirgus gripu gydytis pačiam negalima, tik gydytojas gali nuspręsti,  ar nesivysto komplikacijos.



Imunodeficitas

 Imunodeficitas (imuniteto nepakankamumas) yra susilpnėjęs, nepakankamas imuninės sistemos atsakas į infekcijos sukelėjus ir  kitas genetiškai svetimas medžiagas- antigenus. Antigenai yra ne tik mikroorganizmai - virusai, bakterijos,  grybeliai, bet ir pakitusios, vėžinės ar  svetimos  ląstelės.   Ar mikroorganizmai  sukels infekciją priklauso nuo jų sąveikos su žmogaus imunine sistema. Nepažeista nosies, bronchų, žarnyno akių gleivinė yra natūralus barjeras, apsaugantis žmogų nuo infekcijos sukėlėjų. Čiaudulio, kosulio refleksai, ant odos, organizmo viduje  “gyvenančios” bakterijos, ašarų, seilių, skrandžio sulčių medžiagos,  baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) sudaro pirmąją apsaugos nuo infekcijos  liniją – nespecifinį imunitetą. Tuo pačiu metu yra aktyvinami limfocitai, pradeda gaminti antikūnus, formuojasi specifinis imunitetas. Imuniteto nepakankamumas yra  įgimtas (paveldimas) ar įgytas. Imuninė sistema susilpnėja nuo infekcijos, kitos ligos, dėl  gydymo, radiacijos.  Geriausiai žinomas įgyto imunodeficito pavyzdys yra žmogaus imunodeficito viruso infekcijos (ŽIV) sukeltas imuninių ląstelių  slopinimas.Imunodeficitas pasireiškia pasikartojančiomis, išplitusiomis, linkusiomis komplikuotis kvėpavimo organų,  odos, sąnarių, kaulų, žarnyno infekcijomis. Jei infekcija išplinta krauju, vystosi sepsis. Susilpnėjus imunitetui dažniau sergama ne tik infekcijomis, bet ir autoimuninėmis ligomis, vaskulitu, navikais, kraujo piktybinėmis ligomis.   Imuninės sistemos būklę galima įvertinti atlikus kraujo tyrimus, nustatomas imuninių ląstelių skaičius, jų aktyvumas, išmatuojamas imunoglobulinų (antikūnų) kiekis. 

Vaskulitai

Vaskulitas yra kraujagyslių sienelių uždegimas. Vaskulitai klasifikuojami pagal pažeistų kraujagyslių dydį: stambiųjų, vidutinių ir smulkių kraujagyslių . Susidaro imuniniai kompleksai (antigeno junginys su antikūnais), kurie nusėda kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, užkemša jas, todėl atsiranda kraujo išsiliejimai, ligai būdingas bėrimas, vadinamas purpura. Dažniausiai išberia priekinius kojų paviršius, sėdmenis, apie alkūnes. Tokie kraujo išsiliejimai atsiranda ne tik odoje, gali būti pažeisti sąnariai, inkstai, kvėpavimo takai, plaučiai, žarnynas,  nervų sistema.  Kartu gali būti čiurnos, kelių sąnarių skausmas, patinimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas juodomis išmatomis (kraujavimo požymis), rausvas ar raudonas šlapimas (dėl kraujo šlapime). Pažeidus nervų sistemą atsiranda galvos skausmas, raumenų silpnumas  ar paralyžius.

Dažniausiai vaskulitu susergama persirgus infekcija, vartojant vaistus, sergant jungiamojo audinio ligomis, vėžiu.  Vaskulito priežasčiai nustatyti atliekami kraujo tyrimai , tiriama dėl alergijos, autoantikūnų, tiriamas šlapimas,  gali reikėti daryti inksto, odos ar kito organo  biopsiją – paimti nedidelį audinio gabalėlį ištyrimui.

Vidaus ligos

Mūsų klinikoje vidaus ligų gydytojas atlieka paciento svarbiausių vidaus organų  funkcijų ištyrimą, užrašo ir įvertina elektrokardiogramą, kvėpavimo funkcijos tyrimą, rekomenduoja atlikti  tyrimus, nustato kepenų, kasos, inkstų, imuninės sistemos, hormonų, lipidų,  krešėjimo rodmenis, įvertina tyrimų rezultatus, paskiria gydymą.